(2 votes, average: 2.00 out of 3)
Loading ...- Žinai, man atrodo, kad mūsų kaimynas vėl naminukę pradejo varyti.
- O kodėl taip manai?
- Kad jo triušiai mano šunį užpuolė.
Vyras – žmonai:
- Kodėl tu niekada nedejuoji, kai mes mylimės?
- Na, aš galiu, tik tu pasakyk kada.
Mylisi…
Žmona:
- Ar jau dejuoti?
- Dejuok! – atsako vyras.
- Na, ir gyvenimėlis, kaimynė su nauju automobiliu važiuoja, o aš vis su ta pačia gelda, kailiniai baigia nuplikti. Ką jau kalbėti apie praėjusio šimtmečio batus… Man jau gėda ir į gatvę išeiti!
- Labas, pone kaimyne. Gal galėtumėte pritildyti savo magnetofoną, – skundžiasi telefonu vyriškis.
- Nė nemanau! Jei nepatinka, galite persikraustyti į kitą gatvę.
- Matote, aš ir gyvenu kitoje gatvėje…
Beldimas į duris…
- Atidarykit, čia policija!
- Kad mes policijos nekvietėm… Mes kvietėm prostitutes…
- Žinoma. Mus Jūsų kaimynai iškvietė!
- Mhm… Tai tegu jie jus ir dulkina…
- Klausyk, kaimyne, tavo sūnus metė į mane akmeniu.
- Ar pataikė?
- Ne.
- Tada tai buvo ne mano sūnus…
Kaimiečio dienoraštis:
Pirmadienis: nėra ką veikti.
Antradienis: iš neturėjimo ką veikti papjoviau kaimyno šunį.
Trečiadienis: dėl nudobto šuns kaimynas padegė mano tvartą.
Ketvirtadienis: dėl padegto tvarto, išprievartavau kaimyno dukrą.
Pentadienis: už dukrą kaimynas padegė mano kombainą.
Šeštadienis: už kombainą susprogdinau kaimyno trobą.
Sekmadienis: už trobą kaimynas papjovė mano žmoną.
Pirmadienis: vėl nėra ką veikti…