Loading ...Žmonės paprastai savo šunį pavadina Sargiu arba kokiu Rikiu. Manojo vardas – Seksas. Jis puikus draugas, bet pridarė man nemažai rūpesčių. Kai ėjau į savivaldybę prasitęsti leidimo laikyti šunį, pasakiau tarnautojui, kad norėčiau leidimo Seksui. Jis atsake: “As irgi norėčiau”. Tada pasakiau, kad tai šuo. Jis atsakė, kad jam nerupi, kaip ji atrodo. Aš tęsiau: “Jūs nesupratote, aš turėjau Seksą nuo devynerių metų”. Jis mirktelėjęs atsakė: “Buvote kietas bičas”. Kai vedžiau ir išvažiavau medaus mėnesiui, pasiėmiau su savimi šunį. Motelio patarnautojui pasakiau, kad vieno kambario reikia mums su žmona, kito – Seksui. Jis atsakė: “Jums nereikia atskiro kambario. Jus mokate ir mums nesvarbu, ką darote”. Klausykite, jus nesupratote – Seksas neleidžia man miegoti naktį”, – pareiškiau. Jis atsakė: “Kaip idomu, mane irgi kamuoja ši problema”. Vieną dieną nusivedžiau Seksą į parodą, bet prieš pasirodymas jis ėmė ir pabėgo. Stovėjau ir nežinojau, ką daryti. Kitas dalyvis paklausė, kodėl aš toks nusimines. Atsakiau, kad tikejausi dalyvauti su Seksu parodoje. Dalyvis
suabejojo, ar tai geras sumanymas. “Jus nesupratote, – pasakiau. – Aš norėjau su Seksu pakliūti į televiziją. “Jis atsakė: “Šiais laikais tuo jau nieko nenustebinsi”. Kai skyrėmės su žmona, teisme ginčijomės dėl to, kam liks šuva. Pasakiau teisėjui: “Turėjau Seksą dar prieš vedybas”. Teisėjas atsakė: “Teismo salė – ne klausykla. Nenukrypkim nuo bylos”. Vėliau aš papasakojau jam, kad Seksas paliko mane, kai vedžiau. “Mane irgi”, – burbtelėjo teisėjas. Vakar Seksas vėl pabėgo. Aš valandų valandas ieškojau jo po apylinkes. Prie manęs priėjo policininkas. “Ką veikiate šiame skersgatvyje ketvirtą ryto?” – paklausė jis. Pasakiau, kad ieškau Sekso. Iš areštinės mane paleis tik rytoj.
